Dirbdama viename iš didžiausių Lenkijos bankų, patyriau mobingą – psichologinį priekabiavimą (persekiojimą) darbo vietoje. Persekiojimai truko šešiolika mėnesių. Kai liovėsi, dar per septynis mėnesius (dirbant toje pačioje įmonėje) nutiko daug dramatiškų įvykių, kurie buvo tiesioginė mobingo pasekmė.

Darbo sutarties nutraukimo dieną, kai apleidau savo darbovietę buvau labai psichiškai ir fiziškai išsekusi. Jaučiausi taip, tarytum mano gyvenimas kybotų „ant plauko“. Po dviejų metų nesibaigiančio streso, negalėjau dirbti normalaus darbo, bei gyventi normalaus gyvenimo.

Pastarieji metai buvo vien stipri kova su mobingo pasekmėmis. Kovojau su ligomis ir negalavimais, finansiniais sunkumais ir darbo trūkumu. Tuo pačiu laiku – bandžiau grąžinti sveikatą, jėgas, įprastinį gyvenimą ir darbą. Šiuo metu gyvenu ir dirbu normaliai.

Visi įvykiai, susiję su mobingu, įskaitant sunkias ir ilgas ligas buvo sunkiausia įgyta patirtimi mano gyvenime. Dažnai mąsčiau apie savo kančios prasmę. Sunku man buvo suprasti kodėl patyriau tiek skausmo ir neteisybės darbo vietoje.

Norėčiau pabrėžti kad: Tik tikėjimo šviesoje galima suprasti kančią, ir tik tada kančia kartu su tikėjimu turi tikslą. Vien tik tikėjimas gali suteikti tau jėgų įveikti didžiausius sunkumus.

Mano kančios tikslas yra toks, kad šiuo metu galiu kalbėti kokiu blogiu yra mobingas darbo vietoje. Galiu taip pat įrodyti, kaip su Dievo pagalba sugrįžau į normalų gyvenimą ir darbą.